Konsignacija

Kas yra konsignacija?

Konsignacija yra prekybos tarpininkavimo forma, kai viena šalis – konsignantas (tiekėjas arba gamintojas) – perduoda prekes kitai šaliai – konsignatoriui (paprastai mažmenininkui arba platintojui) – kad šis jas parduotų. Svarbiausias šio modelio bruožas yra tas, kad nuosavybės teisė į prekes nepereina tol, kol jos nėra galutinai parduotos trečiajai šaliai. Kitaip tariant, konsignantas išlieka prekių savininku, o konsignatorius veikia kaip jo atstovas, gaunantis atlygį – dažniausiai komisinį atlygį – tik už sėkmingai realizuotas prekes. Šis susitarimas leidžia konsignatoriui nesiimti didelės finansinės rizikos, susijusios su prekių įsigijimu, o konsignantui išplėsti rinką be papildomų pardavimo sąnaudų. Neparduotos prekės grąžinamos konsignantui, todėl rizika dėl neparduotų likučių tenka jam.

Kur ir kaip vartojamas terminas „konsignacija“?

Pavyzdys	Paaiškinimas	Kontekstas
Dailininkas atidavė savo paveikslus galerijai konsignacijos pagrindais.	Galerija eksponuoja ir siūlo pirkti paveikslus, tačiau kol jie neparduoti, jie vis dar priklauso dailininkui.	Meno pasaulyje tai įprasta praktika, padedanti menininkams pasiekti pirkėjus be išankstinių investicijų į nuosavą erdvę.
Leidykla knygynui perdavė naujausių romanų partiją konsignacijos būdu.	Knygynas rizikos neprisiima – jei knygos nebus parduotos, jas grąžins leidyklai be finansinių nuostolių.	Tipinis leidybos sektoriaus pavyzdys, kai norima užpildyti lentynas populiariomis naujienomis, bet vengti didelių sandėliavimo kaštų.
Ūkininkas veža daržoves į parduotuvę konsignacijos sąlygomis: atsiskaitoma tik už parduotas.	Parduotuvė moka tik už realizuotą produkciją, o likusi dalis grąžinama ūkininkui arba utilizuojama jo sąskaita.	Būdinga greitai gendančių prekių rinkai, kur pardavėjas negali prisiimti gedimo rizikos.

Konsignacijos reikšmė

Konsignacija yra daug daugiau nei paprastas prekių perdavimas – tai atsargų valdymo ir rinkodaros strategija, pagrįsta pasitikėjimu ir bendradarbiavimu tarp gamintojo ir platintojo. Didmeninėje prekyboje ir tarptautiniuose sandoriuose ji leidžia tiekėjui išlaikyti kontrolę, o platintojui – lanksčiai siūlyti platų asortimentą nekaupiant didelių atsargų. Ekonominiu požiūriu konsignacija mažina sandėliavimo ir nusidėvėjimo sąnaudas, bet kartu perkelia likvidumo riziką konsignantui. Šis modelis itin svarbus tose rinkose, kur paklausa sunkiai prognozuojama, o prekių vertė kinta dėl sezoniškumo ar madų tendencijų. Konsignacijos sutartimi paprastai apibrėžiamas prekių sąrašas, jų kiekis, kainodara, komisinio atlygio dydžio apskaičiavimo tvarka ir atsiskaitymo terminai. Tokia veikla reikalauja tikslios apskaitos, o konsignantas privalo nuolat stebėti atsargų judėjimą, kad galėtų laiku papildyti populiariausias pozicijas ar susigrąžinti lėčiau judančius produktus.

Konsignacija, franšizė, dropshippingas – kuo skiriasi?

Konsignacija yra prekių patikėjimo modelis, kai tiekėjas išlaiko nuosavybę iki pardavimo momento, o pardavėjas gauna komisinius. Tuo tarpu franšizė yra verslo formato licencijavimas, o dropshippingas – užsakymų vykdymo metodas, kai pardavėjas neturi prekių fiziškai. Visi trys modeliai skiriasi nuosavybės, rizikos ir kontrolės lygiu.

Reikšmė	Konsignacija	Franšizė	Dropshippingas
Prekių nuosavybė	Išlieka tiekėjui iki pardavimo	Priklauso franšizės gavėjui (įsigyja prekes savo vardu)	Priklauso tiekėjui, pardavėjas niekada jų nevaldo
Rizika	Tiekėjui – neparduotų prekių grąžinimas ar nuostolis	Franšizės gavėjui – investicijos, mokesčiai, rinkos pokyčiai	Tiekėjui – logistika; pardavėjui – reputacija
Kontrolė	Tiekėjas kontroliuoja kainas, prekės ženklą, likučius	Franšizės davėjas kontroliuoja veiklos standartus, bet ne atsargas	Pardavėjas kontroliuoja tik rinkodarą, tiekėjas – visą vykdymą
Tipinis atlygis	Komisiniai nuo pardavimų	Pelno dalis arba fiksuotas mokestis franšizės davėjui	Skirtumas tarp didmeninės ir mažmeninės kainos

Sinonimai ir artimos sąvokos

• Pardavimas komiso pagrindais – tiesioginis konsignacijos sinonimas, dažnas mažmeninėje prekyboje.
• Tarpininkavimo sandoris – platesnė sąvoka, apimanti bet kokį tarpininkavimą, tačiau konsignacija pasižymi specifine nuosavybės teisės išsaugojimo taisykle.
• Atsargų valdymas pagal konsignaciją – akcentuoja ne patį sandorį, o būdą, kaip valdomos tiekėjo prekės platintojo sandėlyje.
• Prekyba be išankstinio pirkimo – kartais vartojamas apibūdinimas, pabrėžiantis, kad konsignatorius neperka, o tik priima prekes realizacijai.

Dažniausiai užduodami klausimai

Ar konsignacija tinka tik fizinėms prekėms?

Dažniausiai taip, nes ji susijusi su materialių atsargų perdavimu ir fiziniu jų buvimu pas platintoją. Tačiau principas gali būti pritaikomas ir skaitmeniniams produktams, pavyzdžiui, programinei įrangai, kai licencijos perduodamos perpardavėjui, kuris atsiskaito tik po pardavimo.

Kaip konsignacija veikia apskaitoje?

Konsignantas apskaito prekes kaip savo turtą (atsargas) tol, kol jos parduodamos. Pardavus pripažįstamos pajamos ir komisinių sąnaudos. Konsignatorius paprastai neįtraukia prekių į savo balansą, o tik registruoja įsipareigojimą ir pajamas iš komisinio atlygio.

Kokia rizika kyla konsignantui?

Pagrindinės rizikos: prekės gali būti sugadintos, prarastos ar pavogtos, kol yra pas konsignatorių; pasibaigus galiojimo laikui ar sezonui gali tapti nerealiomis parduoti; taip pat gali vėluoti atsiskaitymai. Todėl būtina detali sutartis, reglamentuojanti atsakomybės ribas ir draudimo sąlygas.

Ar konsignacija naudojama tarptautinėje prekyboje?

Taip, ypač eksportuojant į naujas rinkas, kai tiekėjas nori išbandyti produktą be didelių investicijų į vietinę infrastruktūrą. Tokiu atveju prekės siunčiamos į užsienio sandėlį, o vietinis platintojas parduoda jas už komisinius. Tai padeda sumažinti rinkos įžengimo barjerus ir valiutų svyravimo riziką.