A priori
Terminas „a priori“ kilęs iš lotynų kalbos ir pažodžiui reiškia „iš ankstesnio“. Jis apibūdina žinojimą ar samprotavimą, kuris nepriklauso nuo patirties, stebėjimo ar empirinių duomenų – toks žinojimas grindžiamas logika, dedukcija ar teorinėmis prielaidomis. Kitaip tariant, a priori tiesos yra žinomos be būtinybės jas patikrinti praktiškai.
Kur ir kaip vartojamas terminas „a priori“?
| Pavyzdys | Paaiškinimas | Kontekstas |
|---|---|---|
| Matematikoje teoremos dažnai įrodomos a priori, remiantis aksiomomis. | Įrodymui nereikia eksperimentų – užtenka loginės dedukcijos. | Filosofija, matematika |
| Negalime a priori teigti, kad naujas projektas bus pelningas. | Šiuo atveju pabrėžiama, kad reikia faktinės informacijos, o ne spėjimų. | Verslas, kasdienė kalba |
| Teisėjas negali a priori laikyti kaltinamojo kaltu. | Kaltė turi būti įrodyta įrodymais, o ne išankstiniu įsitikinimu. | Teisė, etika |
A priori reikšmė
Gilesniu požiūriu a priori sąvoka yra esminė filosofijoje, ypač epistemologijoje, nagrinėjančioje žinojimo prigimtį. A priori žinojimas supriešinamas su a posteriori žinojimu, kuris įgyjamas per patirtį. Pavyzdžiui, teiginys „visi viengungiai yra nevedę“ yra a priori, nes jo tiesą galime nustatyti vien iš sąvokų analizės. Tuo tarpu teiginys „šiuo metu lyja“ reikalauja stebėjimo, taigi yra a posteriori. A priori metodas dažnai taikomas siekiant nustatyti būtinas, universalias tiesas, kurios nepriklauso nuo konkrečių aplinkybių. Tokio pobūdžio žinojimas yra kertinis dedukcinio mąstymo akmuo. Be to, a priori principai leidžia formuluoti hipotezes, kurios vėliau gali būti tikrinamos empiriškai – taip teorinis pagrindas susilieja su praktika. Neretai a priori samprotavimai naudojami kaip atskaitos taškas, pavyzdžiui, ekonomikoje darant tam tikrą prielaidą apie rinkos dalyvių elgesį.
A priori, a posteriori ir ex ante – kuo skiriasi?
Nors a priori, a posteriori ir ex ante gali atrodyti panašūs, jie apibūdina skirtingus žinojimo ar vertinimo būdus. A priori reiškia žinojimą be patirties, ex ante – iš anksto, prieš įvykį, bet dažnai remiantis turima informacija, o a posteriori – žinojimą po patirties. Šioje lentelėje pateikiami pagrindiniai skirtumai.
| Reikšmė | A priori | A posteriori | Ex ante |
|---|---|---|---|
| Žinojimo pagrindas | Logika, protas | Patirtis, stebėjimas | Prognozė, planas |
| Priklausomybė nuo laiko | Nepriklauso | Po įvykio | Prieš įvykį |
| Pavyzdys | 2 + 2 = 4 | Šiandien karšta | Tikėtina infliacija |
Sinonimai ir artimos sąvokos
- Dedukcinis – samprotavimas nuo bendrų prie konkrečių išvadų, dažnai naudojamas a priori logikoje, bet dedukcija gali remtis ir empirinėmis prielaidomis.
- Teorinis – pagrįstas teorija, o ne praktika; a priori dažnai sutampa su teoriniu, tačiau teorija gali būti ir a posteriori, jei kilusi iš stebėjimų.
- Išankstinis – kažkas, kas vyksta ar daroma iš anksto; nors a priori gali būti išankstinis, ši sąvoka neakcentuoja žinojimo nepriklausomumo nuo patirties.
- Transcendentinis – peržengiantis patyrimo ribas; a priori žinojimas gali būti laikomas transcendentiniu, bet ne visada su juo susijęs.
Dažniausiai užduodami klausimai
Ar a priori žinojimas visada yra teisingas?
A priori žinojimas, jei jis kyla iš teisingų prielaidų ir naudoja taisyklingą logiką, yra teisingas. Tačiau jei pradinės prielaidos klaidingos, logiškai išvestos išvados taip pat bus klaidingos.
Kaip a priori taikomas moksle?
Moksle a priori metodas naudojamas teoriniams modeliams kurti, hipotezėms formuluoti ir matematiniams įrodymams. Tačiau galutinis teorijų patikrinimas dažniausiai reikalauja empirinių duomenų.
Ar kasdienėje kalboje vartojama „a priori“?
Taip, šis terminas vartojamas norint pabrėžti, kad teiginys daromas be pakankamų įrodymų, remiantis vien prielaidomis. Pavyzdžiui: „A priori negalime pasakyti, kas laimės rinkimus.“
Kuo skiriasi a priori nuo ex post?
A priori yra prieš patirtį, o ex post – po įvykio, tai yra a posteriori sinonimas. Ex ante yra prieš įvykį, bet gali remtis duomenimis, o ne tik logika.