FIFO metodas

FIFO metodas (angl. First In, First Out – „pirmas į, pirmas iš“) yra atsargų įkainojimo būdas, kai apskaitoje daroma prielaida, kad pirmiausiai įsigytos atsargos yra pirmiausiai ir sunaudojamos ar parduodamos. Tai reiškia, kad likutinės atsargos sandėlyje vertinamos pagal naujausių pirkimų savikainą, o parduotų prekių savikaina atspindi senesnių, dažnai mažesnių, įsigijimo kainų lygį.

Kur ir kaip vartojamas terminas „FIFO metodas“?

Pavyzdys	Paaiškinimas	Kontekstas
Sandėlyje yra trijų partijų prekės, pirktos už 10, 12 ir 15 eurų. Pardavus vienetą, buhalterinėje apskaitoje nurašoma 10 eurų savikaina.	Taikant FIFO, pirmiausia nurašomos seniausios atsargos, todėl pelnas gali būti didesnis, jei kainos auga.	Taikoma įmonės atsargų apskaitos politikoje, ypač maisto, vaistų pramonėje, kur svarbus galiojimo laikas.
Parduotuvėje pieno produktai išdėstomi taip, kad pirkėjas pirmiau paimtų prekes su artėjančia galiojimo data – tai atitinka FIFO logiką.	Nors tai fiziologinis prekių judėjimas, jis atspindi apskaitinę FIFO prielaidą.	Prekybos praktika, užtikrinanti mažesnius nuostolius dėl pasibaigusio galiojimo.
Kylančių kainų laikotarpiu FIFO metodas rodo didesnį pelną, palyginti su kitais metodais, nes savikainoje atsispindi senesnės, mažesnės kainos.	FIFO įtaka finansinėms ataskaitoms – didėjant kainoms, likutis balanse artimesnis rinkos vertei.	Finansų analitikų ir investuotojų vertinimai, lyginant įmonių pelningumą.

FIFO metodo reikšmė

FIFO metodo esmė – atsargų judėjimo tvarkos atitikimas natūraliam daugelio prekių srautui, ypač greitai gendančių ar technologiškai senstančių produktų. Apskaitos prasme šis metodas suteikia galimybę tiksliau parodyti turto likutinę vertę balanse, nes likusios atsargos vertinamos naujausiomis įsigijimo kainomis, kurios yra artimiausios esamoms rinkos sąlygoms. Dėl to FIFO laikomas vienu iš patikimiausių metodų vertinant įmonės grynąjį turtą. Tačiau infliacijos laikotarpiu šis metodas gali lemti didesnį apmokestinamąjį pelną, nes savikaina atspindi senesnes, mažesnes kainas, o pajamos – dabartines, didesnes. Tuo tarpu pelno nuostolių ataskaitoje matomas efektas gali būti vadinamas „atsargų pelnu“, kuris nėra susijęs su realia veiklos efektyvumo didėjimu. FIFO taip pat plačiai naudojamas dėl savo paprastumo ir suprantamumo – jis nereikalauja sudėtingų skaičiavimų, o jo taikymo taisyklės yra aiškiai reglamentuotos tarptautiniuose apskaitos standartuose.

FIFO, LIFO ir vidutinės svertinės savikainos metodai – kuo skiriasi?

Pagrindinis skirtumas tarp šių atsargų įkainojimo metodų yra prielaida, kokia tvarka atsargos nurašomos į savikainą. FIFO daro prielaidą, kad pirmos įsigytos atsargos sunaudojamos pirmos, LIFO („paskutinis į, pirmas iš“) – kad paskutinės pirktos atsargos nurašomos pirmos, o vidutinės svertinės savikainos metodas apskaičiuoja vidutinę visų turimų atsargų kainą. Šios prielaidos tiesiogiai veikia pelną, mokestinę bazę ir atsargų likučio vertę balanse, todėl įmonės pasirinkimas gali reikšmingai paveikti finansines ataskaitas ir pelno mokesčio dydį.

Reikšmė	FIFO	LIFO	Vidutinė svertinė savikaina
Nurašymo tvarka	Pirmiausia nurašomos seniausios atsargos.	Pirmiausia nurašomos naujausios atsargos.	Visos atsargos vertinamos vienoda vidutine kaina.
Poveikis pelnui kylant kainoms	Rodo didžiausią pelną, nes savikaina mažiausia.	Rodo mažiausią pelną, nes savikaina didžiausia.	Pelnas tarpinis tarp FIFO ir LIFO.
Likutinė atsargų vertė balanse	Artima dabartinei rinkos kainai.	Gali būti gerokai mažesnė nei rinkos kaina.	Atspindi vidutinę įsigijimo kainą.
Priimtinumas pagal TFAS	Leidžiamas.	Nuo 2005 m. neleidžiamas pagal Tarptautinius finansinės atskaitomybės standartus.	Leidžiamas.

Susiję terminai ir artimos sąvokos

• LIFO metodas – atsargų įkainojimo būdas, darantis prielaidą, kad paskutinės įsigytos atsargos parduodamos pirmiausiai. Skirtingai nei FIFO, jis dažnai mažina pelną ir mokestinę bazę infliacijos sąlygomis, tačiau pagal TFAS nebeleidžiamas.
• Vidutinės svertinės savikainos metodas – alternatyva, kai atsargų savikaina apskaičiuojama kaip visų vienetų įsigijimo kainų vidurkis. Tai sumažina kainų svyravimų įtaką pelnui, bet likutis balanse nebūtinai atspindi rinkos vertę.
• Atsargų įkainojimas – procesas, kurio metu nustatoma atsargų vertė balansui ir pardavimo savikaina. FIFO yra vienas iš populiariausių metodų, ypač kai atsargų fizinis judėjimas atitinka apskaitinę prielaidą.
• Skaičiavimo vieneto metodas – buhalterinės apskaitos praktika, kai kiekvienam atsargų vienetui priskiriama konkreti įsigijimo kaina. Skirtingai nei FIFO, šis metodas netaiko prielaidų apie srautus, bet reikalauja detalios vienetų apskaitos.
• Mažiausios kainos arba grynosios realizavimo vertės taisyklė – principas, pagal kurį atsargos balanse negali būti įvertintos didesne verte nei tikėtina gauti jas pardavus. Taikant FIFO, dėl artimesnės rinkos vertės likučiui, nukainojimo poreikis gali būti retesnis.

Dažniausiai užduodami klausimai

Kokiais atvejais FIFO metodas yra tinkamiausias?

FIFO ypač tinka, kai atsargų fizinis judėjimas natūraliai atitinka „pirmas į, pirmas iš“ principą, pavyzdžiui, maisto pramonėje, vaistinėse ar elektronikos prekyboje, kur produktai turi galiojimo terminą arba greitai morališkai pasensta. Taip pat jis naudingas, kai įmonė nori parodyti didesnę atsargų vertę balanse.

Ar FIFO metodas gali iškreipti pelno rodiklius?

Taip, ypač infliacijos laikotarpiu. Kadangi pardavimo savikainoje atsispindi senesnės, mažesnės kainos, pelnas gali būti dirbtinai padidintas. Tai vadinama „atsargų pelnu“, kuris nėra susijęs su realiu veiklos efektyvumu ir gali klaidinti investuotojus.

Kuo FIFO skiriasi nuo LIFO metodo?

Esminis skirtumas – prielaida dėl atsargų nurašymo eiliškumo. FIFO pirmiausia nurašo seniausias atsargas, o LIFO – naujausias. Dėl to kylančių kainų laikotarpiu FIFO rodo didesnį pelną ir atsargų likutį, o LIFO – atvirkščiai. LIFO metodas šiuo metu draudžiamas pagal tarptautinius apskaitos standartus, bet kai kuriose šalyse, pvz., JAV, vis dar leidžiamas.

Kaip FIFO metodas veikia įmonės mokamus mokesčius?

Kadangi FIFO didina pelną infliacijos sąlygomis, jis taip pat didina ir apmokestinamąją bazę, taigi ir mokėtiną pelno mokestį. Todėl įmonės, veikiančios šalyse, kur leidžiamas LIFO, kartais renkasi pastarąjį siekdamos mokestinės naudos.

Ar FIFO metodas gali būti taikomas kartu su kitais metodais?

Paprastai įmonė pasirenka vieną metodą visoms panašioms atsargų grupėms, tačiau skirtingoms atsargų rūšims gali būti taikomi skirtingi metodai, jei tai atspindi skirtingą jų judėjimo pobūdį. Svarbu, kad pasirinktas metodas būtų nuosekliai taikomas ir atskleistas aiškinamajame rašte.