Individuali veikla ir MB: kada sumuojamos pajamos PVM ribai?

Individuali veikla ir MB: kada sumuojamos pajamos PVM ribai?

Jeigu individualią veiklą vykdantis gyventojas vienas arba su susijusiais asmenimis kontroliuoja tik vieną juridinį asmenį – mažąją bendriją (MB), jo ir MB atlygis pagal kelių kontroliuojamų asmenų taisyklę nesumuojamas. Kiekvienas subjektas 45 000 Eur registracijos pridėtinės vertės mokesčio (PVM) mokėtoju ribą vertina atskirai.

Vis dėlto gyventojas turi bendrai vertinti PVM ribai reikšmingą atlygį iš savo skirtingų ekonominių veiklų. Į jį gali patekti ir atlygis už MB suteiktas paslaugas. Kontroliuojant bent du juridinius asmenis, gali tekti sumuoti gyventojo ir įmonių atlygį, nebent įrodoma įstatyme numatyta išimtis. Registracijos prievolė gali atsirasti ir kitais pagrindais. Toliau taisyklės aprašomos pagal 2026 m. lapkričio 18 d. Lietuvos situaciją.

Kaip vertinti individualią veiklą ir vieną mažąją bendriją?

Individuali veikla nėra atskiras juridinis asmuo: prekes ar paslaugas savo vardu teikia pats gyventojas. MB yra atskiras juridinis asmuo, todėl vien individualios veiklos ir vienos MB turėjimas savaime nereiškia, kad jų atlygis turi būti sudėtas.

MB nario statusas ir įmonės kontrolė nėra tas pats. Vertinant situaciją reikia nustatyti, ar gyventojas tiesiogiai arba netiesiogiai kontroliuoja ir kitų juridinių asmenų, taip pat kokias teises turi su juo susiję asmenys.

Iliustracinis pavyzdys. Tarkime, 2026 m. gyventojas iš individualios veiklos gauna ar turi gauti 27 000 Eur, o vienintelė jo kontroliuojama MB – 30 000 Eur už PVM apmokestinamus sandorius Lietuvoje. Gyventojas neturi kitų į ribą įtraukiamų ekonominės veiklos pajamų, praėjusių metų ribos neviršijo ir kitų registracijos pagrindų nėra.

Nors aritmetinė suma būtų 57 000 Eur, 27 000 Eur gyventojo ir 30 000 Eur MB atlygis pagal šią taisyklę vertinami atskirai. Todėl vien dėl jų sumos registracijos prievolė neatsiranda. Pavyzdys nereiškia, kad sandorius galima dirbtinai perkelti tarp subjektų.

Kada sumuojamos individualios veiklos ir kelių įmonių pajamos?

Jeigu tas pats fizinis asmuo vienas arba kartu su susijusiais asmenimis kontroliuoja bent du juridinius asmenis, paprastai bendrai skaičiuojamas jo paties ir kontroliuojamų juridinių asmenų PVM ribai reikšmingas atlygis. Įmonių teisinės formos gali skirtis: pavyzdžiui, viena gali būti MB, kita – uždaroji akcinė bendrovė (UAB).

Bendra riba netaikoma automatiškai visiems kaip nors susijusiems asmenims. Pirmiausia nustatoma kontrolė, o tada įvertinama, ar galima pagrįsti atlygio sumavimo išimtį.

Iliustracinis pavyzdys. Gyventojas kontroliuoja MB ir UAB, abi įmonės vykdo PVM apmokestinamą veiklą Lietuvoje, o jų vadovas yra tas pats asmuo. Per 2026 m. gyventojo individualios veiklos atlygis sudaro 15 000 Eur, MB – 20 000 Eur, UAB – 12 000 Eur. Tarkime, tai visas į ribą įtraukiamas atlygis, sandoriai realiai įvykdyti, o praėjusiais metais riba nebuvo viršyta.

Bendras atlygis yra 47 000 Eur, taigi 45 000 Eur riba viršyta, nors kiekvieno subjekto atlygis atskirai yra mažesnis. Kadangi abiejų įmonių vadovas tas pats, netenkinama išimties sąlyga dėl valdymo organų ir jų narių nesutapimo. Pagal pavyzdžio aplinkybes registracijos prievolė atsiranda kiekvienam iš trijų PVM apmokestinamą ekonominę veiklą vykdančių subjektų. Vien PVM neapmokestinamą veiklą vykdančio subjekto padėtis vertinama atsižvelgiant ir į kitus galimus registracijos pagrindus.

Kontrolė pagal PVM taisykles gali būti nustatyta, kai asmuo tiesiogiai ar netiesiogiai valdo daugiau kaip 50 proc. įmonės akcijų, dalių ar kitų atitinkamų teisių. Ji taip pat gali būti nustatyta, kai asmuo pats valdo ne mažiau kaip 10 proc., o kartu su susijusiais asmenimis – daugiau kaip 50 proc. Vien 50 proc. nėra daugiau kaip 50 proc.

Kontrolė gali būti susijusi ir su teise paskirti daugumą valdymo organo narių arba faktine priimamų sprendimų kontrole. Gali būti reikšmingos susijusių šeimos narių teisės, tačiau vien giminystės ryšys savaime kontrolės neįrodo.

Kontrolės ir registracijos sąlygas bei susijusių asmenų pavyzdžius pateikia VMI paaiškinimas apie kelių juridinių asmenų kontrolę.

Kada kelių kontroliuojamų įmonių atlygis gali būti vertinamas atskirai?

Atlygio sumavimo išimtimi galima remtis, kai pagrindžiama visa sąlygų visuma: nė vienas kontroliuojamų juridinių asmenų valdymo organas ar atskiras jo narys nėra tas pats asmuo, faktiškai vykdoma ekonominė veikla nėra to paties pobūdžio ir asmenys neveikia vienas kito naudai ar interesais. Vertinama ir ekonominę veiklą vykdančio kontroliuojančio asmens veikla bei jo ryšys su įmonėmis.

Vien skirtingų veiklos kodų ar vadovų nepakanka. MB atveju vertinama tikroji valdymo struktūra, įskaitant situacijas, kai valdymo organas yra narių susirinkimas. Tarpusavio sandoriai ir jų sąlygos gali būti reikšmingi nustatant, ar veikiama kito naudai, tačiau ne kiekvienas sandoris automatiškai panaikina išimtį.

Jeigu visos išimties sąlygos įrodomos, atlygį galima vertinti atskirai. Kiekvieno subjekto savarankišką registracijos prievolę vis tiek reikia patikrinti.

Ar prie individualios veiklos pajamų pridedamas atlygis iš MB?

MB apyvarta ir pačiam gyventojui mokamas atlygis yra skirtingi dalykai. Jeigu gyventojas pagal civilinę paslaugų sutartį teikia MB paslaugas ir atlygis PVM tikslais laikomas jo ekonominės veiklos atlygiu, jis vertinamas kartu su to paties gyventojo individualios veiklos atlygiu.

Tai nėra MB apyvartos pridėjimas prie individualios veiklos: sumuojami to paties fizinio asmens gauti ar gautini atlygiai už jo suteiktas paslaugas. PVM tikslais vertinamas sandorio pobūdis – ne kiekviena MB nariui išmokėta suma automatiškai yra atlygis už paslaugas.

Iliustracinis pavyzdys. Tarkime, 2026 m. gyventojas už individualią veiklą Lietuvoje gauna ar turi gauti 32 000 Eur, o už pagal civilinę sutartį MB suteiktas PVM ribai reikšmingas paslaugas – 14 000 Eur. Visi sandoriai įvykdyti, kitų į ribą įtraukiamų sumų nėra. Gyventojo vertinamas atlygis siekia 46 000 Eur, todėl riba viršyta net ir kontroliuojant tik vieną MB.

Jeigu MB už savo paslaugas uždirbo 25 000 Eur, jos atlygis šioje vienos kontroliuojamos įmonės situacijoje vertinamas atskirai nuo gyventojo 46 000 Eur.

Ką įtraukti į 45 000 Eur ribą ir kokį laikotarpį vertinti?

Vertinamas gautas ar gautinas atlygis už vykdant ekonominę veiklą Lietuvoje patiektas PVM apmokestinamas prekes ir suteiktas PVM apmokestinamas paslaugas. Tai nėra pelnas, likęs atėmus veiklos išlaidas.

Nuo 2025 m. gegužės 1 d. vertinami kalendoriniai metai: tikrinama, ar riba viršyta einamaisiais arba praėjusiais metais. Pavyzdžiui, 2026 m. 2025 ir 2026 m. duomenys vertinami atskirai, o ne sudedami į vieną dvejų metų sumą. Sausio 1 d. atėjimas savaime nepanaikina jau atsiradusios prievolės. Lygiai 45 000 Eur nėra daugiau kaip 45 000 Eur.

Į ribą neįtraukiamas atlygis iš PVM neapmokestinamos veiklos, atlygis už sandorius, kurie pagal PVM taisykles nėra PVM objektas Lietuvoje, gauti avansai ir atlygis už ekonominėje veikloje naudoto ilgalaikio turto tiekimą. Gavus avansą, vėliau patiektų prekių ar suteiktų paslaugų atlygis vertinamas pagal įprastas taisykles.

Taip pat neįtraukiamas atlygis už nekilnojamųjų pagal prigimtį daiktų tiekimą ir finansines paslaugas, kai šie sandoriai yra atsitiktiniai ir asmuo įprastai tokia veikla nesiverčia. Užsienio klientui suteikta paslauga automatiškai nelaikoma neįtraukiama: rezultatą lemia konkretaus sandorio PVM vietos nustatymo taisyklės.

Laikotarpį, įtraukiamas sumas ir išimtis išsamiau aptaria VMI paaiškinimas, kaip skaičiuojama 45 000 Eur riba.

Kada registruotis gali reikėti net neviršijus 45 000 Eur?

45 000 Eur atlygio riba yra tik vienas iš registracijos pagrindų. Prievolė gali atsirasti, kai iš kitų Europos Sąjungos (ES) valstybių narių PVM mokėtojų ar privalančių jais būti asmenų įsigytų ir į Lietuvą atgabentų prekių vertė be PVM einamaisiais arba praėjusiais kalendoriniais metais viršija 14 000 Eur. Jeigu numatoma ribą viršyti konkrečiu įsigijimu, registraciją reikia įvertinti dar prieš jį. Kontroliuojant kelis juridinius asmenis, šiai ribai taip pat gali reikėti bendrai vertinti jų ir kontroliuojančio asmens įsigijimus.

Registracijos prievolė gali atsirasti ir įsigyjant tam tikras paslaugas iš užsienio apmokestinamųjų asmenų, kai Lietuvos pirkėjas turi apskaičiuoti PVM. Kitas pagrindas – tam tikrų paslaugų teikimas kitų ES valstybių narių apmokestinamiesiems asmenims, kai paslaugos teikimo vieta yra kita valstybė narė. Ne kiekviena užsienio paslauga automatiškai sukuria tokią prievolę.

Esant nustatytoms sąlygoms, dėl užsienio sandorių registruotis privalantis asmuo gali registruotis PVM mokėtoju, taikančiu smulkiojo verslo schemą Lietuvoje. Tokia registracija savaime nereiškia, kad PVM turi būti skaičiuojamas nuo visų jo pardavimų Lietuvoje, tačiau ji nepanaikina prievolių dėl atitinkamų užsienio sandorių. Viršijus 45 000 Eur ribą, vien ši schema neleidžia toliau neskaičiuoti Lietuvos pardavimo PVM.

Ką daryti, jei atsirado registracijos prievolė?

Nustatykite, kuriems fiziniams ir juridiniams asmenims atsirado prievolė ir nuo kurio sandorio. Kiekvieno atitinkamo subjekto registracija vertinama atskirai.

Prašymas teikiamas per „Mano VMI“, pasirenkant „Paslaugos“ → „PVM mokestis ir registravimas“ → „PVM mokėtojo arba/ir SVS Lietuvoje dalyvio įregistravimas“ → „Pildyti prašymą“ → „Įregistravimas PVM mokėtoju“. Reikalaujamą informaciją ir procesą aprašo VMI PVM mokėtojo registravimo tvarka.

Viršijus ribą nedelskite: PVM prievolė gali būti susijusi jau su sandoriu, kuriuo riba viršyta, ir vėlesniais apmokestinamais sandoriais. Pavėluota registracija savaime nepanaikina anksčiau atsiradusios prievolės.

Jeigu susijusių asmenų kontrolė, užsienio sandoriai ar pavėluota registracija kelia neaiškumų, kreipkitės į VMI arba mokesčių specialistą. Pateikite konkrečių sandorių ir įmonių kontrolės duomenis, kad būtų galima įvertinti būtent jūsų aplinkybes.