Pasirinkimo sandoris
Pasirinkimo sandoris yra finansinė sutartis tarp dviejų šalių, suteikianti pirkėjui teisę, tačiau ne pareigą, pirkti (pirkimo opcionas) arba parduoti (pardavimo opcionas) tam tikrą bazinį turtą (pvz., akcijas, valiutą, žaliavas) už iš anksto nustatytą kainą per sutartą laikotarpį arba konkrečią dieną. Už šią teisę pirkėjas sumoka premiją. Tai lanksti priemonė, naudojama tiek rizikos valdymui, tiek spekuliacijai finansų rinkose.
Kur ir kaip vartojamas terminas „pasirinkimo sandoris“?
| Pavyzdys | Paaiškinimas | Kontekstas |
|---|---|---|
| Investuotojas įsigijo pirkimo pasirinkimo sandorį dėl „Apple“ akcijų su 150 USD vykdymo kaina. | Čia pirkėjas perka teisę įsigyti akcijas už fiksuotą kainą, nepaisant rinkos svyravimų, tikėdamasis kainos kilimo. | Naudojama vertybinių popierių biržoje spekuliaciniais ar apsidraudimo tikslais. |
| Ūkininkas nusipirko pardavimo pasirinkimo sandorį kviečiams, kad apsisaugotų nuo kainų kritimo. | Tai leidžia pardavėjui užfiksuoti minimalią pardavimo kainą, sumažinant nuostolių riziką dėl nepalankių rinkos pokyčių. | Taikoma prekių rinkose, siekiant valdyti kainų svyravimo riziką. |
| Bendrovė panaudojo valiutos pasirinkimo sandorį ateities sandoriui eurais apdrausti. | Šis sandoris suteikia lankstumo – jei kursas pasikeičia nepalankiai, bendrovė gali pasinaudoti sandoriu, o jei palankiai – gali jo atsisakyti. | Naudojama tarptautinėje prekyboje valiutų kurso rizikai valdyti. |
Pasirinkimo sandorio reikšmė
Pasirinkimo sandorio esmė slypi asimetrijoje tarp šalių: pirkėjas įgyja teisę, o pardavėjas prisiima pareigą įvykdyti sandorį, jei pirkėjas to pageidauja. Tai suteikia unikalią galimybę kontroliuoti riziką, nes maksimalus pirkėjo nuostolis yra tik sumokėta premija, o pelno potencialas gali būti neribotas (pirkimo opciono atveju) arba reikšmingas (pardavimo opciono atveju). Ši priemonė atspindi lūkesčius dėl bazinio turto kainos ateityje, todėl jos kainodara yra sudėtinga, apimanti tokius veiksnius kaip laikas iki išpirkimo, nepastovumas, palūkanų normos ir turto kaina. Taip pat pasirinkimo sandoriai naudojami siekiant diversifikuoti portfelį, kurti sudėtingas strategijas arba gauti pajamas iš premijų, rašant opcionus. Skirtingai nei įsipareigojimą perkant ateities sandorius, čia lankstumas leidžia prisitaikyti prie rinkos pokyčių be būtinybės vykdyti nuostolingą sandorį.
Pasirinkimo sandoris, ateities sandoris, akcija – kuo skiriasi?
Pasirinkimo sandoris, ateities sandoris ir akcija yra skirtingos finansinės priemonės, dažnai painiojamos dėl jų sąsajų su baziniu turtu. Esminis skirtumas tas, kad pasirinkimo sandoris suteikia teisę, bet ne pareigą, ateities sandoris yra abiejų šalių įsipareigojimas, o akcija reiškia nuosavybės dalį įmonėje.
| Reikšmė | Pasirinkimo sandoris | Ateities sandoris | Akcija |
|---|---|---|---|
| Apibrėžimas | Teisė, bet ne pareiga, pirkti/parduoti turtą už sutartą kainą | Ąsipareigojimas pirkti/parduoti turtą ateityje už nustatytą kainą | Nuosavybės vertybinis popierius, suteikiantis teisę į įmonės pelno dalį ir turtą |
| Pareigos pobūdis | Pirkėjui – teisė, pardavėjui – pareiga (jei pasinaudojama) | Abipusis įsipareigojimas abiem šalims | Nėra pareigos, suteikia akcininko teises |
| Rizika / atlygis | Rizika ribota (premija), pelno potencialas asimetriškas | Rizika ir pelnas simetriški, gali būti neriboti | Rizika susijusi su įmonės verte, dividendais ir rinkos kaina |
| Pagrindinis tikslas | Apsidraudimas, spekuliacija, pajamų generavimas iš premijų | Apsidraudimas, kainų atradimas, spekuliacija | Investavimas, turto kaupimas, balsavimo teisės |
Sinonimai ir artimos sąvokos
- Opcionas – tai tiesioginis sinonimas, dažniau vartojamas šnekamojoje kalboje. Abu terminai reiškia tą patį finansinį kontraktą, tačiau 'opcionas' gali būti vartojamas ir platesne prasme, pavyzdžiui, kalbant apie pasirinkimo galimybes apskritai.
- Išvestinė finansinė priemonė – tai platesnė kategorija, kuriai priklauso pasirinkimo sandoriai. Šios priemonės vertė kyla iš bazinio turto kainos, ir jos apima ateities sandorius, apsikeitimo sandorius bei kitus kontraktus.
- Varantas – tai vertybinis popierius, suteikiantis teisę įsigyti bendrovės akcijų už nustatytą kainą. Nors panašus į pirkimo opcioną, varantus paprastai išleidžia pačios bendrovės, o jų galiojimo laikas ilgesnis.
- Pirkimo opcionas – tai viena iš dviejų pagrindinių pasirinkimo sandorio rūšių, suteikianti teisę pirkti. Jis dažnai vartojamas kaip sinonimas, kai kalbama apie lūkesčius dėl kainos kilimo.
- Pardavimo opcionas – tai kita pagrindinė rūšis, suteikianti teisę parduoti. Šis terminas pabrėžia apsidraudimo nuo kainos kritimo funkciją.
Dažniausiai užduodami klausimai
Kuo skiriasi pirkimo ir pardavimo pasirinkimo sandoris?
Pirkimo pasirinkimo sandoris (call option) suteikia teisę įsigyti turtą už vykdymo kainą, tikintis jo vertės augimo. Pardavimo (put option) – teisę parduoti turtą, apsidraudžiant nuo kainos kritimo. Pirmuoju atveju pelnas gaunamas, kai rinkos kaina viršija vykdymo kainą, antruoju – kai yra žemiau jos.
Kas yra vykdymo kaina ir kaip ji nustatoma?
Vykdymo kaina (strike price) – tai iš anksto sutarta kaina, už kurią bus perkamas ar parduodamas bazinis turtas, jei opcionas įvykdomas. Ji nustatoma atsižvelgiant į esamą turto rinkos kainą, nepastovumą, laiką iki galiojimo pabaigos ir kitus veiksnius. Opcionai gali būti su pelnu (in-the-money), be pelno (at-the-money) arba nuostolingi (out-of-the-money).
Kas gali prekiauti pasirinkimo sandoriais?
Prekiauti gali tiek pavieniai investuotojai, tiek instituciniai dalyviai per reguliuojamas biržas arba ne biržos rinką. Tam reikalinga tarpininko sąskaita, rizikos suvokimas ir dažnai – aukštesnis rizikos tolerancijos lygis, nes šios priemonės gali būti sudėtingos ir nepastovios.
Kokia yra didžiausia rizika perkant pasirinkimo sandorį?
Didžiausia rizika pirkėjui yra prarasti visą sumokėtą premiją, jei opcionas nėra pelningas ir baigia galioti be vertės. Pardavėjui rizika gali būti žymiai didesnė, ypač rašant neapdraustus opcionus, kai nuostoliai teoriškai neriboti. Todėl svarbu suprasti kiekvienos pozicijos rizikos profilį.
Kaip pasirinkimo sandorių kainodara veikia rinkoje?
Kainodara remiasi tokiais modeliais kaip Black-Scholes, kurie įvertina penkis pagrindinius veiksnius: bazinę turto kainą, vykdymo kainą, laiką iki išpirkimo, nepastovumą (volatilumą) ir nerizikingą palūkanų normą. Kuo didesnis nepastovumas ir kuo ilgesnis laikas, tuo brangesnė opciono premija, nes didesnė tikimybė, kad opcionas taps pelningas.