
Pinigų taupymo įpročius galima pradėti formuoti peržiūrėjus pajamas ir išlaidas, pasirinkus realiai atidedamą sumą ir susiejus jos pervedimą su pajamų gavimu. Jei pinigų neužtenka būtinoms išlaidoms, pirmiausia reikia spręsti biudžeto trūkumą, o ne versti save taupyti nustatytą procentą. Toliau aptarsime, kaip šiuos veiksmus pritaikyti skirtingoms finansinėms situacijoms.
Nustatykite, kiek iš tikrųjų galite atidėti
Taupymui skirtą sumą padeda nustatyti biudžetas, o ne spėjimas, kiek galbūt liks mėnesio pabaigoje. Bent mėnesį žymėkitės visas faktiškai gaunamas pajamas ir išlaidas arba peržiūrėkite turimus sąskaitos išrašus bei kitus mokėjimus, įskaitant atsiskaitymus grynaisiais.
Atskirai pasižymėkite būtinas išlaidas ir sutartines įmokas, pasirinktas kasdienes išlaidas bei retesnius, bet numatomus mokėjimus. Pavyzdžiui, žinodami būsimo metinio mokėjimo sumą, padalykite ją iš mėnesių, per kuriuos dar turite sukaupti pinigų. Taip matysite, kiek šiam mokėjimui reikėtų numatyti mėnesio biudžete.
Išgalvotas pavyzdys: žmogus per mėnesį gauna 1 200 Eur. Būtinoms išlaidoms ir sutartinėms įmokoms jis skiria 850 Eur, numatomiems retesniems mokėjimams – 100 Eur, pasirinktoms išlaidoms – 150 Eur, o nenumatytų išlaidų rezervui – 50 Eur. Iš viso suplanuota 1 150 Eur, todėl lieka 50 Eur nepaskirstyto likučio.
Tai tik skaičiavimo pavyzdys, o ne rekomenduojamas biudžeto modelis. Realios išlaidos ir galimybė atidėti pinigų skiriasi; likę 50 Eur šiame pavyzdyje nėra automatiškai saugi ar kiekvienam prieinama papildomų santaupų suma.
Jei išlaidos viršija pajamas, priverstinis pervedimas į santaupas trūkumo neišspręs. Pirmiausia įvertinkite būtinas išlaidas, mokėjimų terminus ir galimus biudžeto pakeitimus. Nelikus laisvų pinigų, prie santaupų galima laikinai neprisidėti. Vien pakeisti įpročius nepakaks, jei pajamų neužtenka būtinoms išlaidoms. Plačiau apie pajamų ir išlaidų planavimą skaitykite Lietuvos banko asmeninių finansų planavimo gairėse.
Susiekite taupymą su pajamų gavimu
Pasirinkite aiškų momentą, po kurio atliksite taupymo veiksmą. Pavyzdžiui, gavę atlyginimą, perveskite biudžete numatytus 50 Eur į atskirą santaupų sąskaitą. Jei jūsų finansinių paslaugų teikėjas leidžia, galite nustatyti periodinį pervedimą po įprastos pajamų gavimo dienos.
Prieš nustatydami pavedimą įsitikinkite, kad sąskaitoje liks pakankamai pinigų būtinoms išlaidoms ir artimiausiems mokėjimams. Jei automatinio pervedimo nenorite arba pajamų gavimo diena nenuspėjama, pasirinktą sumą galite pervesti patys kaskart gavę pajamų.
Suma gali būti ir mažesnė nei 50 Eur, o sunkesnį mėnesį – lygi nuliui. Nėra privalomos procentinės taisyklės: vien reguliarus pervedimas negarantuoja, kad planas veiks, jei suma neatitinka jūsų biudžeto. Taip pat nėra visiems vienodo termino, per kurį susiformuoja taupymo įprotis.
Atskira santaupų vieta padeda matyti, kurie pinigai skirti ne kasdienėms išlaidoms. Vis dėlto vien atskyrimas negarantuoja, kad jų neišleisite: pasirinktas tikslas ir galimybė jo siekti turi atitikti jūsų aplinkybes.
Atskirkite finansinę pagalvę nuo kitų tikslų
Finansinė pagalvė skirta netikėtoms situacijoms, pavyzdžiui, praradus darbą ar netikėtai sumažėjus pajamoms. Iš anksto žinomas metinis mokėjimas nėra netikėtumas, todėl jam naudinga planuoti atskirą sumą. Tuomet atėjus mokėjimo terminui nereikės jo dengti iš nenumatytoms situacijoms skirto rezervo.
Dažnai rekomenduojamas 3–6 mėnesių būtinųjų išlaidų dydžio rezervas, tačiau tinkama suma priklauso nuo pajamų stabilumo, šeimos sudėties, įsipareigojimų ir kitų aplinkybių. Plačiau apie rezervo dydį ir jo prieinamumą skaitykite Lietuvos banko paaiškinime apie finansinį atsparumą.
Pratęskime ankstesnį pavyzdį: jei būtinos mėnesio išlaidos ir įmokos sudaro 850 Eur, trijų mėnesių suma būtų 2 550 Eur, o šešių – 5 100 Eur. Tai orientyrai, o ne privaloma suma ar pažadas, kad jos pakaks kiekvienu atveju. Didesnį tikslą galite suskaidyti į mažesnes tarpines sumas ir jas peržiūrėti keičiantis galimybėms.
Rezervas turi būti lengvai ir greitai pasiekiamas. Jį galima laikyti atskiroje lengvai prieinamoje sąskaitoje arba kaupiamajame indėlyje, prieš tai patikrinus konkrečios paslaugos pinigų atsiėmimo sąlygas ir mokesčius. Investavimo produktai nėra automatiškai tinkama vieta pinigams, kurių gali skubiai prireikti.
Pasirinkite kasdienius sprendimus, kurie palieka pinigų santaupoms
Pervedimui numatytų pinigų gali atsirasti peržiūrėjus pasirenkamas išlaidas. Prieš apsipirkdami susidarykite reikalingų produktų sąrašą, o peržiūrėję prenumeratas atsisakykite tų, kuriomis nebesinaudojate ir kurių jums nebereikia.
Neplanuotam, nebūtinam pirkiniui galite nusistatyti laukimo laiką. Jam pasibaigus dar kartą įvertinkite, ar daikto reikia ir ar jis telpa į biudžetą. Tai pasirinkimo būdai, o ne taisyklės, kurių privalo laikytis visi.
Mažesnės išlaidos savaime netampa santaupomis: jei neišleista suma vėliau išleidžiama kitur, taupymo tikslui jos nelieka. Pagal savo galimybes sąmoningai palikite tą sumą pasirinktam tikslui arba perkelkite į santaupas. Taupant nebūtina atsisakyti būtinų sveikatos, maisto ar kitų esminių poreikių.
Kaip tęsti, kai pajamos svyruoja arba planas nutrūksta?
Kai pajamos nereguliarios, planuokite pagal faktiškai gautas įplaukas ir artimiausius privalomus mokėjimus. Įvertinę šiuos mokėjimus bei kitas būsimas išlaidas, turėdami galimybę po konkrečios įplaukos atidėkite pasirinktą sumą.
Fiksuotas automatinis pavedimas ne visada tinka, jei numatytą dieną sąskaitoje gali nepakakti lėšų. Galite pakeisti jo sumą ar datą arba, gavę pajamų ir įvertinę mokėjimus, pervesti pinigus rankiniu būdu.
Jei rezervą teko panaudoti nenumatytai situacijai, tai nėra plano nesėkmė – tam jis ir skirtas. Kai galimybės pasikeis, kaupimą galėsite atnaujinti nuo tuo metu įmanomos sumos.
Pavyzdžiui, kartą per mėnesį peržiūrėkite pajamas, būsimus mokėjimus ir pervedimo dydį. Jei planas neveikia, sumažinkite sumą arba pakeiskite pervedimo laiką. Peržiūrėti galite ir kitu jums tinkamu dažnumu.
Jei sunku mokėti vartojimo kredito įmokas, nelaukdami raštu susisiekite su kredito davėju ir aptarkite galimus sprendimus. Kreipimosi ir mokėjimo atidėjimo sąlygas padės suprasti Lietuvos banko informacija vartojimo kredito gavėjams. Atidėjimas priklauso nuo aplinkybių ir nepanaikina skolos: atidėtas įmokas reikės sumokėti pagal naują grafiką, o įmokos gali padidėti arba terminas pailgėti. Atidėjimo laikotarpiu palūkanas paprastai vis tiek reikia mokėti, nebent susitariama kitaip.

