Reglamentas

Reglamentas yra privalomas visos Europos Sąjungos teisės aktas, kuris tiesiogiai taikomas visose valstybėse narėse be būtinybės jį perkelti į nacionalinę teisę. Tai viena galingiausių ES teisės priemonių, kuria siekiama suvienodinti taisykles visoje Bendrijoje, užtikrinant teisinį aiškumą ir vienodą taikymą.

Kur ir kaip vartojamas terminas „reglamentas“?

Pavyzdys	Paaiškinimas	Kontekstas
ES Bendrasis duomenų apsaugos reglamentas (BDAR) tiesiogiai taikomas visose valstybėse narėse.	BDAR yra reglamentas, todėl jo nereikėjo perkelti į nacionalinę teisę – jis automatiškai tapo privalomas visoje ES.	Teisės aktų leidyba, duomenų apsauga
Naujasis statybos reglamentas nustato griežtesnius energinio efektyvumo reikalavimus.	Čia „reglamentas“ gali reikšti ne ES teisės aktą, o nacionalinį ar vietinį teisės aktą, detalizuojantį taisykles konkrečioje srityje.	Nacionalinė teisė, statybų sektorius
Įmonė privalo laikytis finansinės atskaitomybės reglamento nuostatų.	Šis reglamentas nustato konkrečias apskaitos tvarkas ir yra privalomas visoms įmonėms, patenkančioms į jo taikymo sritį.	Verslo teisė, apskaita

Reglamento reikšmė

Reglamento sąvoka pirmiausia siejama su Europos Sąjungos teisės sistema, kurioje jis užima išskirtinę vietą dėl savo tiesioginio veikimo. Skirtingai nei direktyvos, kurios nustato tikslus, bet palieka valstybėms narėms pasirinkti įgyvendinimo formą ir būdus, reglamentas yra vientisas teisės aktas, sukuriantis vienodas teises ir pareigas visiems subjektams visoje ES. Tai reiškia, kad reglamento nuostatos yra privalomos visa apimtimi, o nacionaliniai teismai ir institucijos privalo jį taikyti tiesiogiai. Be to, reglamentai dažnai naudojami srityse, kuriose reikalingas aukštas suderinamumo lygis, pavyzdžiui, bendrojoje žemės ūkio politikoje, konkurencijos teisėje ar techniniuose standartuose. Tiek fiziniai, tiek juridiniai asmenys gali tiesiogiai remtis reglamento nuostatomis nacionaliniuose teismuose, ginčydami valstybės veiksmus ar gindami savo teises. Toks poveikis užtikrina teisinį tikrumą ir mažina administracinę naštą, susijusią su teisės aktų perkėlimu. Vis dėlto, praktikoje kartais prireikia nacionalinių įgyvendinimo priemonių, pavyzdžiui, paskirti atsakingas institucijas ar nustatyti sankcijas už pažeidimus, tačiau tai nekeičia reglamento esmės – jis veikia autonomiškai.

Reglamentas, direktyva, sprendimas – kuo skiriasi?

ES teisėje reglamentas yra tiesiogiai taikomas visose valstybėse narėse, o direktyva nustato tikslus, kuriuos valstybės turi pasiekti nacionalinėmis priemonėmis. Sprendimas yra privalomas konkretiems adresatams. Taigi, pagrindinis skirtumas – taikymo būdas ir adresatų ratas.

Reikšmė	Reglamentas	Direktyva	Sprendimas
Taikymo būdas	Tiesiogiai taikomas visose ES valstybėse narėse, nereikalauja perkėlimo į nacionalinę teisę.	Nustato tikslus, valstybės narės pačios pasirenka įgyvendinimo formą ir būdus per nustatytą terminą.	Privalomas tik nurodytiems adresatams (valstybėms, įmonėms, asmenims).
Adresatai	Visos valstybės narės, fiziniai ir juridiniai asmenys.	Valstybės narės (rečiau – kiti subjektai).	Konkrečiai nurodyti adresatai.
Vienodumas	Užtikrina visišką teisės suvienodinimą visoje ES.	Užtikrina teisės aktų derinimą, bet palieka nacionalinių skirtumų galimybę.	Privalomas tik individualiam atvejui, nevienodina teisės.

Sinonimai ir artimos sąvokos

• Nutarimas – dažnai vartojamas sinonimas kasdienėje kalboje, tačiau teisėje tai gali reikšti žemesnės galios teisės aktą nei reglamentas.
• Taisyklės – apibendrinanti sąvoka, kuri gali apimti reglamento turinį, bet nėra tapati teisinei formai.
• Teisės aktas – bendrinis terminas, kuriam priklauso ir reglamentai, tačiau jis neperteikia specifinio tiesioginio taikymo bruožo.
• Norminis aktas – artimas terminas, pabrėžiantis norminį, bendro pobūdžio reguliavimą, tačiau reglamentas yra konkreti ES teisės forma.
• Privalomas nurodymas – apibūdina reglamento privalomumą, bet teisiškai nėra tikslus sinonimas.

Dažniausiai užduodami klausimai

Ar reglamentą reikia perkelti į nacionalinę teisę?

Ne, reglamento nereikia perkelti. Jis įsigalioja tiesiogiai ir yra taikomas iš karto visose ES valstybėse narėse nuo jame nurodytos datos. Nacionaliniai teisės aktai, prieštaraujantys reglamentui, turi būti suderinti arba netaikomi.

Kuo reglamentas skiriasi nuo įstatymo?

Reglamentas yra ES teisės aktas, o įstatymą priima nacionaliniai parlamentai. Reglamentas veikia visoje ES teritorijoje, o įstatymas – tik vienoje valstybėje. Reglamentas gali turėti viršenybę prieš nacionalinį įstatymą, jei pastarasis jam prieštarauja.

Kas gali priimti reglamentą?

Reglamentus paprastai priima Europos Parlamentas ir Europos Sąjungos Taryba pagal įprastą teisėkūros procedūrą. Kai kuriais atvejais reglamentus gali priimti Europos Komisija, jei jai suteikti įgyvendinimo įgaliojimai.

Ar fiziniai asmenys gali remtis reglamentu teisme?

Taip, reglamento nuostatomis, kurios yra aiškios, tikslios ir besąlyginės, galima remtis tiesiogiai nacionaliniuose teismuose prieš valstybę ar kitus asmenis. Tai vadinama tiesioginiu veikimu.

Koks yra reglamento įsigaliojimo terminas?

Reglamentas įsigalioja jo nustatyta data, dažniausiai dvidešimtą dieną po paskelbimo ES oficialiajame leidinyje, nebent reglamente numatyta vėlesnė data. Nuo to momento jis tampa privalomas visiems subjektams.