Faktoringas

Faktoringas yra trumpalaikio finansavimo būdas, kai įmonė (pardavėjas) perleidžia savo teisę į gautinas sumas iš pirkėjų specializuotai finansų institucijai – faktoriui. Taip pardavėjas iš karto gauna didžiąją dalį sąskaitos sumos, o faktorius prisiima atsakomybę dėl apmokėjimo iš pirkėjo. Tai padeda verslui palaikyti pakankamą apyvartinį kapitalą ir mažinti pinigų srautų spragas, ypač kai klientai atsiskaito su vėlavimais.

Kur ir kaip vartojamas terminas „faktoringas“?

Pavyzdys	Paaiškinimas	Kontekstas
Įmonė sudarė faktoringo sutartį, kad galėtų nedelsdama gauti lėšų už išsiųstas prekes.	Faktoringas leidžia paversti sąskaitas į pinigus, nelaukiant pirkėjo mokėjimo termino.	Naudojamas verslo praktikoje, kai reikia spartinti pinigų srautą.
Bankas siūlo faktoringą kaip alternatyvą kreditui, ypač mažoms ir vidutinėms įmonėms.	Faktoringas čia pateikiamas kaip finansavimo priemonė, kuri remiasi gautinomis sumomis, o ne turtu.	Finansų įstaigų pasiūlymuose, skatinant verslo likvidumą.
Tarptautinėje prekyboje dažnai naudojamas eksporto faktoringas, siekiant apsidrausti nuo valiutos ir nemokėjimo rizikos.	Tai rodo, kad faktoringas gali būti taikomas ne tik vietinėje, bet ir tarptautinėje rinkoje, pridedant rizikos valdymo funkciją.	Užsienio prekybos operacijose, bendradarbiaujant su užsienio pirkėjais.

Faktoringo reikšmė

Faktoringas – tai ne tik pinigų gavimo mechanizmas, bet ir rizikos valdymo bei administravimo paslauga. Iš esmės, faktoringo bendrovė perima tris pagrindines funkcijas: finansavimą (avansinis sąskaitos sumos išmokėjimas), kredito rizikos valdymą (nemokėjimo rizikos prisiėmimas) ir sąskaitų administravimą (sekimo, priminimų siuntimo paslaugos). Verslui tai reiškia, kad jis gali sutelkti dėmesį į pagrindinę veiklą, o ne gaudyti skolininkus. Faktoringo sutartis suteikia lankstumo, nes finansavimo suma tiesiogiai priklauso nuo pardavimų apimties – kuo daugiau išrašoma sąskaitų, tuo daugiau lėšų galima pasiskolinti. Tai ypač aktualu sezoniniam verslui ar sparčiai augančioms įmonėms, kurioms reikia nuolat finansuoti apyvartinį kapitalą. Be to, faktoringas dažnai būna prieinamesnis nei banko paskola, nes faktorius vertina pirkėjų mokumą, o ne pardavėjo kredito istoriją. Dėl šių priežasčių faktoringas tapo įprasta praktika daugelyje pramonės šakų, nuo gamybos iki paslaugų sektoriaus.

Faktoringas ir paskola – kuo skiriasi?

Nors tiek faktoringas, tiek paskola suteikia įmonei lėšų, tai iš esmės skirtingi finansavimo mechanizmai. Faktoringas yra gautinų sumų perleidimas, o ne skolinimasis, todėl jis nepadidina įmonės įsipareigojimų balanse, o tik paverčia vieną turtą (gautinas sumas) kitu turtu (pinigais). Be to, faktoringo atveju finansavimo šaltinis yra patys klientai – jų apmokėjimai tiesiogiai dengia faktoriaus suteiktą avansą. Paskolos atveju pinigai grąžinami iš įmonės pelno ar kitų lėšų, nepriklausomai nuo pirkėjų elgesio.

Reikšmė	Faktoringas	Paskola
Finansavimo pagrindas	Gautinos sumos (sąskaitos faktūros)	Įmonės kreditingumas arba užstatas
Grąžinimo šaltinis	Pirkėjų apmokėjimai	Įmonės pinigų srautai ar pelnas
Įtaka balansui	Nepadidina skolos, tik konvertuoja turtą	Padidina įsipareigojimus (skolą)
Rizikos veiksnys	Pirkėjų nemokumas (gali būti prisiimtas faktoriaus)	Įmonės nemokumas (rizika tenka skolintojui)

Sinonimai ir artimos sąvokos

• Sąskaitų faktūrų finansavimas – tai bendresnis terminas, kuris dažnai vartojamas sinonimiškai su faktoringu, tačiau gali apimti ir kitus būdus gauti avansą už išrašytas sąskaitas, nebūtinai perleidžiant nuosavybės teises.
• Gautinų sumų perleidimas – teisinis veiksmas, kuriuo grindžiamas faktoringas; juo pabrėžiama, kad skola pereina faktoriui, o ne tiesiog suteikiama paskola.
• Debitorinis finansavimas – sąvoka, kuri apima įvairias priemones, įskaitant faktoringą ir sąskaitų diskontavimą, kai finansavimas teikiamas pagal gautinas sumas, tačiau gali skirtis rizikos prisiėmimo lygis.
• Atviras faktoringas – faktoringo rūšis, kai pirkėjas yra informuojamas apie sąskaitos perleidimą faktoriui; priešingai nei uždaras faktoringas, kai pirkėjas apie tai nežino ir toliau moka tiesiogiai pardavėjui.

Dažniausiai užduodami klausimai

Kokios yra pagrindinės faktoringo rūšys?

Faktoringas skirstomas į atvirą ir uždarą, priklausomai nuo to, ar pirkėjas informuojamas apie sąskaitos perleidimą. Taip pat yra regresinis faktoringas, kai pardavėjas prisiima riziką, jei pirkėjas nesumoka, ir neregrecinis, kai rizika tenka faktoriui. Be to, egzistuoja vietinis ir tarptautinis (eksporto/importo) faktoringas.

Ar faktoringas tinka mažoms įmonėms?

Taip, faktoringas gali būti ypač naudingas mažoms ir vidutinėms įmonėms, kurios neturi didelio užstato ar ilgos kredito istorijos, nes faktorius pirmiausia vertina pirkėjų mokumą. Tai leidžia mažoms įmonėms sparčiau augti, nelaukiant ilgų atsiskaitymo terminų.

Kiek kainuoja faktoringas?

Faktoringo kaina susideda iš kelių dalių: faktoringo mokesčio (paprastai procentas nuo sąskaitos sumos), palūkanų už suteiktą avansą ir galimų administracinių mokesčių. Bendros išlaidos priklauso nuo faktoringo rūšies, pirkėjų rizikos, sąskaitų apimčių ir sutarties sąlygų.

Kuo faktoringas skiriasi nuo forfaitavimo?

Forfaitavimas paprastai taikomas vidutinės ir ilgalaikės trukmės gautinoms sumoms, dažnai susijusioms su eksportu ir didelėmis vertėmis, o faktoringas dažniausiai naudojamas trumpalaikiams (iki 180 dienų) atsiskaitymams. Forfaitavimo atveju rizika visada pereina pirkėjui, o faktoringas gali būti ir su regresu.

Kaip pasirinkti faktoringo bendrovę?

Renkantis faktorių svarbu atsižvelgti į jo patirtį jūsų sektoriuje, siūlomas faktoringo rūšis, paslaugos kainą, sutarties lankstumą (pvz., minimalius apyvartos reikalavimus) ir papildomas paslaugas, tokias kaip pirkėjų mokumo tikrinimas ar skolų išieškojimas.