Išvestinė finansinė priemonė
Išvestinė finansinė priemonė – tai sutartis tarp dviejų ar daugiau šalių, kurios vertė kinta priklausomai nuo pagrindinio aktyvo, pavyzdžiui, akcijų, obligacijų, valiutų, palūkanų normų ar biržos prekių kainų. Jos naudojamos rizikai valdyti, spekuliavimui arba arbitražui.
Kur ir kaip vartojamas terminas „išvestinė finansinė priemonė“?
| Pavyzdys | Paaiškinimas | Kontekstas |
|---|---|---|
| Įmonė naudoja ateities sandorius, kad apsidraustų nuo valiutos kurso svyravimų. | Išvestinė priemonė padeda fiksuoti būsimą kursą ir išvengti nuostolių dėl nepalankių pokyčių. | Tarptautinė prekyba ir rizikos valdymas. |
| Investuotojas perka pasirinkimo sandorį, suteikiantį teisę įsigyti akcijų už nustatytą kainą. | Tai suteikia galimybę pasipelnyti iš kainų augimo, ribojant nuostolius iki sumokėtos premijos. | Akcijų rinkos ir spekuliavimas. |
| Bankas sudaro apsikeitimo sandorį, kad pakeistų kintamas palūkanas į fiksuotas. | Taip valdoma palūkanų normos rizika ir stabilizuojami pinigų srautai. | Bankininkystė ir paskolų valdymas. |
Išvestinės finansinės priemonės reikšmė
Išvestinės finansinės priemonės yra esminė šiuolaikinių finansų dalis, leidžianti rinkos dalyviams perkelti riziką iš tų, kurie jos nori išvengti (apsidraudėjai), tiems, kurie nori ją prisiimti tikėdamiesi pelno (spekuliantai). Priešingai nei pagrindiniai aktyvai, kurie turi savarankišką vertę (pavyzdžiui, akcijos suteikia nuosavybės teisę, o obligacijos – reikalavimo teisę), išvestinės priemonės vertė yra išvesta iš šių aktyvų kainų kitimo. Jos gali būti standartizuotos ir prekiaujamos biržose, pavyzdžiui, ateities sandoriai, arba individualiai sudaromos tarp šalių, vadinamos ne biržos išvestinėmis priemonėmis. Dėl sverto efekto išvestinės priemonės gali generuoti didelį pelną arba nuostolius, todėl reikalauja gero supratimo ir rizikos valdymo.
Išvestinė finansinė priemonė, pasirinkimo sandoris, ateities sandoris – kuo skiriasi?
Išvestinė finansinė priemonė yra bendra sąvoka, apimanti įvairius kontraktus, kurių vertė priklauso nuo pagrindinio aktyvo. Pasirinkimo sandoris suteikia teisę, bet ne įpareigojimą, pirkti ar parduoti aktyvą už nustatytą kainą iki tam tikros datos. Ateities sandoris, priešingai, įpareigoja abi šalis įvykdyti sandorį ateityje už iš anksto sutartą kainą.
| Reikšmė | Išvestinė finansinė priemonė | Pasirinkimo sandoris | Ateities sandoris |
|---|---|---|---|
| Apibrėžimas | Finansinis kontraktas, išvestas iš pagrindinio aktyvo vertės. | Suteikia teisę, bet ne įpareigojimą, įsigyti ar parduoti aktyvą. | Įpareigojantis susitarimas pirkti ar parduoti aktyvą ateityje už fiksuotą kainą. |
| Įsipareigojimas | Priklauso nuo kontrakto tipo. | Pirkėjas turi pasirinkimą, pardavėjas – įsipareigojimą, jei pirkėjas pasinaudoja. | Abi šalys įsipareigoja įvykdyti sandorį. |
| Rizika | Skirtinga pagal tipą, gali būti labai didelė dėl sverto. | Pirkėjo nuostoliai riboti (sumokėta premija), pelnas neribotas. | Pelno ir nuostolių potencialas simetriškas, nuostoliai gali būti dideli. |
Sinonimai ir artimos sąvokos
- Dariniai – dažnas sinonimas, akcentuojantis, kad priemonė yra išvesta iš kito instrumento, vartojamas tiek finansų rinkose, tiek teisiniuose tekstuose.
- Finansiniai instrumentai – platesnė sąvoka, apimanti ir išvestines, ir pagrindines priemones; išvestinės yra viena iš jų rūšių.
- Apsidraudimo priemonės – nors išvestinės dažnai naudojamos apsidraudimui, ši sąvoka siauresnė ir neapima spekuliacinių tikslų.
- Struktūriniai produktai – sudėtingesni deriniai, kuriuose išvestinės priemonės derinamos su kitais aktyvais, dažnai siūlomi investuotojams.
Dažniausiai užduodami klausimai
Kuo skiriasi išvestinės finansinės priemonės nuo pagrindinių aktyvų?
Pagrindiniai aktyvai, tokie kaip akcijos ar obligacijos, turi savarankišką ekonominę vertę. Išvestinių priemonių vertė priklauso nuo šių aktyvų kainų pokyčių, jos pačios nesuteikia nuosavybės teisės.
Kokia yra pagrindinė išvestinių priemonių nauda?
Jos leidžia efektyviai valdyti riziką, apsidraudžiant nuo nepalankių kainų svyravimų, taip pat suteikia galimybę spekuliuoti ir diversifikuoti portfelį.
Ar išvestinės priemonės yra rizikingos?
Taip, dėl sverto efekto gali sukelti didelius nuostolius, viršijančius pradines investicijas. Todėl jos reikalauja atidaus rizikos vertinimo.
Kur prekiaujama išvestinėmis priemonėmis?
Jomis prekiaujama tiek reguliuojamose biržose, pavyzdžiui, per vertybinių popierių biržą, tiek ne biržos rinkoje tiesiogiai tarp šalių.
Kas gali naudoti išvestines priemones?
Jomis naudojasi tiek instituciniai investuotojai (bankai, fondai), tiek įmonės, tiek privatūs asmenys, tačiau pastariesiems rekomenduojama gerai suprasti veikimo principus.